Lietuvoje miško kirtimų rūšys skirstomos į keturias pagrindines grupes: pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji kirtimai. Kiekviena rūšis turi skirtingą tikslą, taikymo sąlygas ir skirtingai veikia jūsų miško vertę.
Miško savininkui, ypač paveldėjusiam sklypą ir nesusipažinusiam su miškininkystės terminija, kirtimų rūšių painiava yra viena dažniausių kliūčių priimant sprendimus. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kuo skiriasi vienos ar kitos rūšies kirtimai, kada kiekvienas iš jų taikomas ir kokią įtaką jie turi medyno – tai yra viename plote augančių medžių visumos – vertei.
Konkretų kirtimų planą jūsų sklypui parengia miškotvarkos projektą rengiantis specialistas, atsižvelgdamas į medžių amžių, rūšinę sudėtį ir miško paskirtį. Šis straipsnis padės suprasti bendrą vaizdą prieš kreipiantis dėl miško kirtimo leidimo.
Kas yra miško kirtimai ir kodėl svarbu žinoti jų rūšis
Miško kirtimas – tai medžių pašalinimas iš miško ploto, atliekamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Miško kirtimų taisykles. Skirtingos kirtimų rūšys taikomos skirtingais medyno gyvavimo etapais – nuo jauno želdinio priežiūros iki brandaus miško iškirtimo.
Kiekvienai kirtimo rūšiai galioja savi reikalavimai: minimalus medžių amžius, leistinas ploto dydis, kertamos medienos kiekis. Šie reikalavimai priklauso nuo medžių rūšies, miško grupės (apie tai – straipsnyje miškų grupės Lietuvoje) ir konkretaus sklypo augimo sąlygų, todėl tikslius normatyvus visada verta pasitikrinti su miškotvarkos specialistu ar Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT).
- Pagrindiniai kirtimai – brandaus miško iškirtimas (plynieji, atvejiniai, atrankiniai).
- Ugdomieji kirtimai – jauno, nebrandaus medyno formavimas.
- Sanitariniai kirtimai – pažeisto ar sergančio medyno tvarkymas.
- Specialieji kirtimai – kirtimai dėl kitų, ne medienos gavybos, priežasčių.
Pagrindiniai kirtimai: kai kertamas brandus miškas
Pagrindiniai kirtimai skirti iškirsti brandų mišką, pasiekusį arba viršijusį nustatytą kirtimo amžių. Yra trys pagrindinių kirtimų būdai – plynieji, atvejiniai ir atrankiniai. Jų pasirinkimą lemia medžių rūšis, dirvožemio sąlygos ir tai, ar plote yra perspektyvaus jauno pomiškio.
Plynieji pagrindiniai kirtimai
Plynas kirtimas – tai visų arba beveik visų medyno medžių iškirtimas vienu metu, paliekant tik biologinei įvairovei svarbius medžius, sėklinius medžius ar jau esantį perspektyvų pomiškį. Šis būdas dažniausiai taikomas grynuose pušynuose ir kituose medynuose, kur natūralaus atžėlimo tikimybė po dalinio kirtimo nedidelė.
Plynų kirtimų plotui taikomi ribojimai – maksimalus pločio ir ploto dydis priklauso nuo medžių rūšies ir augavietės tipo, o gretimuose plotuose pakartotinį kirtimą leidžiama atlikti tik praėjus keleriems metams, kad būtų sudarytos sąlygos miškui atsikurti. Po plynojo kirtimo savininkui atsiranda pareiga per nustatytą terminą atkurti mišką.
Atvejiniai pagrindiniai kirtimai
Atvejiniai kirtimai – tai medyno iškirtimas keliais etapais per 10–20 metų laikotarpį, paliekant dalį medžių, kurie sudaro sėklinę bazę ir apsaugo dirvą bei jaunus medelius nuo tiesioginės saulės ir vėjo. Tarp etapų praeina keleri metai, per kuriuos po esamų medžių apsauga natūraliai atželia naujas medynas.
Šis būdas dažniau taikomas mišriuose ir lapuočių medynuose, kur natūralus atžėlimas yra tikėtinas ir pageidautinas. Atvejiniai kirtimai reikalauja daugiau planavimo ir kantrybės, tačiau leidžia išvengti plyno ploto ir sumažina dirvos erozijos riziką.
Atrankiniai pagrindiniai kirtimai
Atrankiniai kirtimai – tai pasirinktinai iškertami tik brandūs, netinkamos formos ar nepageidaujamos rūšies medžiai, o likusi medyno dalis lieka augti toliau. Šis būdas laikomas ekologiškiausiu, nes visą laiką išlaiko miško dangą ir sukuria įvairaus amžiaus medyną.
Atrankiniai kirtimai geriausiai tinka mišriuose, įvairaus amžiaus medynuose, tačiau sunkiai pritaikomi grynuose, vienarūšiuose pušynuose smėlingose augavietėse. Vienu kartu paprastai iškertama tik dalis medyno tūrio, o pakartotinis kirtimas tame pačiame plote galimas tik po kelerių metų pertraukos.
Ugdomieji kirtimai: investicija į būsimą medyną
Ugdomieji kirtimai atliekami dar nebrandžiame miške ir jų tikslas – ne gauti pajamų iš medienos, o suformuoti kokybišką, vertingą būsimą medyną. Jie skirstomi į jaunuolynų ugdymo kirtimus, retinimus ir einamuosius kirtimus, priklausomai nuo medyno amžiaus.
Per ugdomuosius kirtimus pašalinami silpni, kreivi ar netinkamos rūšies medeliai, kad likusiems liktų daugiau vietos, šviesos ir maisto medžiagų augti. Tai ilgainiui reikšmingai padidina medyno vertę ateityje. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje ugdomieji kirtimai.
Sanitariniai kirtimai: miško sveikatos apsauga
Sanitariniai kirtimai atliekami, kai miškas pažeidžiamas kenkėjų, ligų, vėjavartų, sniegalaužų ar gaisrų. Jų tikslas – pašalinti pažeistą, džiūstančią ar jau žuvusią medieną, kol ji netapo kenkėjų (pavyzdžiui, žievėgraužio tipografo) veisimosi šaltiniu ir nekelia grėsmės aplinkiniam medynui.
Sanitariniai kirtimai gali būti atrankiniai (iškertami tik pavieniai pažeisti medžiai) arba plyni (kai pažeidimas apima didelę ploto dalį ir dalinis kirtimas nebeatkuria miško sveikatos). Daugiau apie šią kirtimų rūšį – straipsnyje sanitariniai kirtimai, o apie dažniausią priežastį – straipsnyje žievėgraužis tipografas.
Specialieji kirtimai
Specialieji kirtimai atliekami ne dėl medienos gavybos ar medyno ugdymo, o dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, kertant mišką po infrastruktūros tiesimo (kelio, elektros linijos) trasoje, formuojant priešgaisrines juostas ar tvarkant saugomas teritorijas pagal gamtotvarkos planus. Ši kirtimų rūšis privačiam miško savininkui pasitaiko rečiausiai ir dažniausiai siejasi su konkrečiu, atskirai derinamu tikslu.
Miško kirtimų rūšys: palyginimo lentelė
| Kirtimo rūšis | Kada taikoma | Poveikis medynui | Pajamos savininkui |
|---|---|---|---|
| Plynieji pagrindiniai | Brandus miškas, dažniausiai pušynai | Medynas iškertamas iš karto, reikalinga atkūrimo pareiga | Didžiausios, gaunamos iš karto |
| Atvejiniai pagrindiniai | Brandus miškas su natūralaus atžėlimo galimybe | Kertama etapais 10–20 metų | Dalinės, per kelis etapus |
| Atrankiniai pagrindiniai | Įvairaus amžiaus mišrūs medynai | Miško danga išlieka nuolat | Reguliarios, mažesnės apimties |
| Ugdomieji | Jaunas, nebrandus miškas | Didina būsimo medyno kokybę ir vertę | Dažniausiai minimalios arba jų nėra |
| Sanitariniai | Pažeidus kenkėjams, ligoms, vėjavartai | Apsaugo likusį mišką nuo tolesnio pažeidimo | Priklauso nuo pažeistos medienos kiekio |
| Specialieji | Infrastruktūra, priešgaisrinės juostos, apsauga | Vietinis, tikslinis poveikis | Retai aktualu privačiam savininkui |
Kaip kirtimo rūšis veikia miško vertę
Kirtimo rūšis tiesiogiai lemia, kiek ir kada gausite pajamų iš miško. Plynas pagrindinis kirtimas leidžia gauti visą medienos vertę iš karto, tačiau po jo tenka investuoti į miško sodinimą ir vykdyti atkūrimo pareigą. Atvejiniai ir atrankiniai kirtimai pajamas paskirsto per ilgesnį laikotarpį, bet gali sumažinti vienkartinę parduodamos medienos apimtį.
Savo ruožtu ugdomieji kirtimai retai duoda tiesioginių pajamų, tačiau ilgainiui padidina medyno vertę, nes likę medžiai auga stambesni ir kokybiškesni. Sanitariniai kirtimai dažniausiai yra prievolė, o ne pasirinkimas – jų atidėliojimas gali sumažinti bendrą sklypo vertę, nes pažeista mediena praranda kokybę ir kainą. Norėdami sužinoti, kaip konkretus kirtimų planas paveiks jūsų sklypo kainą, galite pasinaudoti miško kainos skaičiuokle arba paskaityti straipsnį apie miško amžių ir vertę.
Dažniausi klausimai
Kokia kirtimų rūšis duoda daugiausiai pajamų?
Dažniausiai daugiausiai pajamų iš karto duoda plynas pagrindinis kirtimas, nes iškertamas visas brandus medynas vienu metu. Tačiau po jo atsiranda pareiga atkurti mišką, o tai reikalauja papildomų išlaidų.
Ar galiu pats pasirinkti, kokį kirtimą atlikti savo miške?
Ne visiškai laisvai – kirtimo rūšį ir sąlygas lemia medžių amžius, rūšinė sudėtis ir miškotvarkos projekte nustatyti reikalavimai. Galutinį sprendimą dėl konkretaus ploto priima miškotvarkos specialistas kartu su Valstybine miškų tarnyba.
Kuo skiriasi ugdomieji kirtimai nuo pagrindinių?
Ugdomieji kirtimai atliekami jauname, dar nebrandžiame miške ir skirti medyno kokybei gerinti, o pagrindiniai kirtimai – brandaus miško iškirtimui ir medienos gavybai.
Ar sanitariniai kirtimai visada privalomi?
Sanitariniai kirtimai privalomi, kai miškas pažeidžiamas tam tikrų pavojingų kenkėjų, ligų ar stichinių veiksnių tiek, kad kyla grėsmė aplinkiniam medynui. Ne kiekvienas pastebėtas džiūstantis medis automatiškai reiškia privalomą kirtimą – tai įvertina specialistas.
Kur galiu patikrinti, kokie kirtimai leidžiami mano sklype?
Tiksliausią informaciją suteikia miškotvarkos projektas arba Valstybinė miškų tarnyba (amvmt.lrv.lt). Bendrą informaciją rasite ir straipsnyje apie miškotvarkos projektą.
Ar kirtimo rūšis nurodoma miško kirtimo leidime?
Taip, leidime kirsti mišką visada nurodoma konkreti kirtimo rūšis, leistinas plotas ir kitos sąlygos, kurių privaloma laikytis.
Sužinokite savo miško vertę nemokamai
Preliminarią miško kainą galite apskaičiuoti per kelias sekundes su miško kainos skaičiuokle. Norint tikslaus įvertinimo, užpildykite formą – mūsų specialistai, turintys 15 metų miškininkystės patirtį, pateiks nemokamą vertinimą per 24 valandas. Jokių įsipareigojimų.